2015-05-29
Tarybos pasiūlytam galutiniam kompromisiniam direktyvos, susijusios su biodegalais ir netiesioginiu žemės paskirties keitimu, tekstui Europos Parlamentas pritarė 2015 m. balandžio 28 d. Strasbūre įvykusioje plenarinėje sesijoje.
Pasiūlytu teisės aktu iš dalies keičiama 2009 m. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva ir Degalų kokybės direktyva.
Šis susitarimas yra 2015 m. kovo mėn. įvykusių Tarybos, atstovaujamos jai pirmininkaujančios Latvijos, ir Europos Parlamento atstovų derybų rezultatas.
Pasiūlymo tikslas
Pagrindinis direktyvos projekto tikslas – pradėti perėjimą nuo įprastinių biodegalų prie biodegalų, kuriuos naudojant išmetama gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų („pažangieji degalai“ / antrosios kartos biokuras). Jame taip pat nustatoma aiški biodegalų gamybos teisinė sistema, kartu apsaugant esamas investicijas šiame sektoriuje.
Degalų kokybės direktyvoje nustatytas privalomas planinis rodiklis – iki 2020 m. užtikrinti, kad dėl degalų, naudojamų kelių transporte, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtųsumažintas 6 %.
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nustatyti privalomi planiniai rodikliai, kuriuos reikia pasiekti taip pat iki 2020 m., – iš atsinaujinančiųjų išteklių turės būti pagaminama 20 % visos ES sunaudojamos energijos ir 10 % transporto sektoriuje sunaudojamos energijos.
Buvo prašoma, kad Komisija abiejose direktyvose peržiūrėtų dujų kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, poveikį ir numatytų galimas priemones jam sumažinti.
Kuo skiriasi įprastiniai biodegalai / pirmosios kartos biokuras ir pažangieji biodegalai?
Įprastiniai biodegalai yra gaminami iš maistinių kultūrų, tokių kaip cukrūs, krakmolingi augalai ir aliejiniai augalai. Jie yra gaminami iš auginamų žaliavų, kurios taip pat gali būti naudojamos maistui ir pašarams.
Pažangieji biodegalai gaminami iš žaliavų, kurios tiesiogiai nekonkuruoja su maistinėmis kultūromis ir pašariniais augalais, pavyzdžiui, iš atliekų ir žemės ūkio atliekų.
Kas sieja biodegalus ir netiesioginį žemės paskirties keitimą?
Kai biodegalai gaminami naudojant esamą žemės ūkio paskirties žemę, tai gali sukelti tam tikrą „grandininę reakciją“: kadangi visada yra maistinių kultūrų ir pašarinių augalų paklausa, kas nors gali pradėti gaminti daugiau maisto produktų ir pašarų kur nors kitur, pavyzdžiui, miškus paverčiant žemės ūkio paskirties žeme. Tokiu būdu padidėtų išmetamas CO2 kiekis ir todėl sumažėtų biodegalų naudojimo teikiami privalumai.
Pagrindiniai pasiūlymo aspektai:
- Dujų kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, sumažinimas nustatant7 % ribą įprastiniams biodegalams, įskaitant biodegalus, gaminamus iš energetinių augalų, siekiant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nustatytų planinių rodiklių galutinio transporto sektoriuje 2020 m. suvartojamo energijos kiekio atžvilgiu. Galimybė valstybėms narėms nustatyti žemesnę ribą.
- Skatinama pereiti prie pažangiųjų biodegalų pasitelkiant paskatas, kuriomis valstybės narės raginamos propaguoti jų naudojimą ir reikalaujama, kad jos nustatytų nacionalinius planinius šių biodegalų rodiklius. Valstybės narės gali nustatyti mažesnį planinį rodiklį remdamosi objektyviomis priežastimis (rodiklio rekomenduojama vertė – 0,5 procentinio punkto iš 10 % planinio rodiklio dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos transporto srityje).
- Žaliavų, skirtų pažangiems degalams, dvigubas skaičiavimas (įtraukta į IX priedą) siekiant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje numatyto 10 % planinio rodiklio.
- Ataskaitų apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, sumažintą naudojant biodegalus, teikimas, kurį turi vykdyti kuro tiekėjai ir Komisija.
Be to, prašoma, kad Komisija ne vėliau kaip iki 2017 m. pabaigos pateiktų ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie šia direktyva nustatytų priemonių veiksmingumą ir, remdamasi geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, informuotų apie galimybę įtraukti dujų kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, veiksnius į esamus tvarumo kriterijus.
Tolesni veiksmai
Po balsavimo Europos Parlamente galutinį tekstą peržiūrės teisininkai lingvistai ir jį galutinai priims Taryba, galbūt vis dar Latvijos pirmininkavimo laikotarpiu. Direktyva įsigalios 2017 m.
Šaltinis: www.consilium.europa.eu